sukinti

sùkinti (-yti), -ina, -ino Š, RŽ, NdŽ, KŽ, sū́kinti, sukìnti, -ìna, -ìno K, Rtr, BŽ47, NdŽ; L žr. sukti: 1. NdŽ Sùkink girnas J. 2. [Antys, gulbės] sukydamos po vandenį vivat, vivat šaukia LTR(Ilg). | refl.: Sukinas kai šūdas po eketę NžR. Reikia sukintis kaip pelei po tešlą S.Dauk. ^ Dvylika mergaičių aplink mane vieną sukinasi (rato stipinai) BsM. 3. Užkinkys arklį, su tais ruliais i sùkins po jaujį į rinkį Vž. Šuo sùkina, varinė[ja] žvėrį, kol nuvargina Rt. Paėmė mergelę už rankų ir sùkina. Nesùkink taip – galva apsisuks! Skdv. 4. K, NdŽ žr. sukinėti 1: Įkišė raktą, sùkino, sùkino – neatrakino Sml. Nesùkyk ratelių Grž. Sùkys liuob an koto [spragilo] galvą Jdr. Liepė tam karaliui padaryt lovą an vienos kojos, kad jis ligonę galėtų aplink sukyt BsPIV112(Brt). Ūkininkas, supratęs, kad bernas tyčia sukina bliūdą, barkštelėjo bernui į panosę su šaukštu LTsIV230. | refl.: Šriubas sūkinas Erž. Buvo an galo užmautas toksai ranktūris, jis sùkydavos (girnoms sukantis) Mšk. 5. žr. sukinėti 3: Sykį per savaitę pereidavo jis mūsų kaimą, o daugiau sukindavo po kitus kaimus M.Katk. Jam besukinant po krūmus, pradėjo iš vakarų lyg kad griausti BsMtII58(Srd). Jis sùkino, sùkino po tuos kalnus Šd. | refl.: Apie tuos vartus girti vyrai sùkinas, svyrinėja Klvr. Sùkinas kap varna apie mėšlyną Dkš. Vaikai, varvindami seilę, sukinas apie katilą rš. ║ refl. Rmš: Ko sùkiniesi po sodą, bene užmiršai ką? Dkš. Kas tu per vienas ir iš kur tu, kad tu čia sukiniesi? LTsIV297. Mažai jie čia sùkydavos Btg. Tėvas po svietą sùkinas (važinėja) Jd. Aplinkui sùkinas (darbuojasi) žmogus, pas mus kai kada užeina Erž. Čia viensėdijo[je], terp pelkių, bus gerai man ir laikraščius kavot, nei policija niekada nesisukina BsPII105(Šl). Jie (čigonai) ar sùkydavaisis tarp žmonių [per mugę] Mšk. | prk.: Ta mintis ilgai sukinosi jos vaizduotėje rš. 6. žr. sukinėti 5. ║ refl.: Kelias eitų tiesiai, nesisukintų į šonus J.Balč. 7. žr. sukinėti 6: T'uo tarpu aš vaitojau, liejau ašaras ir sukinau galvą į šonus J.Balč. Sùkina sùkina galvą į visas puses Jnšk. Kai pri kaulo pjauni, su peiliu nereik sùkyt į šalis Erž. ^ Niekam daugiau netikęs, kaip tik jaučiams uodegas sukinti rš. | refl.: Tuo laiku karalius tai į vieną, tai į kitą pusę sukinosi prieš veidrodį J.Balč. Elena, balta suknia apsirengusi, sukinasi į visas puses, šypsosi J.Marc. Vaikas suole sùkinas į šalis Šd. Kaip tas vėjas sùkinas: buvo pietys, dabar žiemys Snt. 8. žr. sukinėti 7: Tarė karalius, ūsus sukydamas rš. 9. žr. sukti 10: Kam čia sùkyt iš kelio Klvr. | refl. Plv: Nevažiuok į kiemą – kam tau sùkyties! Vlkv. 10. N, [K], Knv žr. sukti 12: Davai rankas traukyti, kojas sukinti, ir teip ją visą suplėšė, kaip bobos kad rudenį žąsis peša DS62(Rs). Kietas sūris, neverta dantų sùkint Jnšk. | prk.: Kalkė̃s [galva] i tau, ba nervas sùkini Plv. 11. žr. sukti 13: Velka ji (pamotė) man marškinėlius, rankeles sukina Ps. 12. žr. sukti 30: Jo kaulus sukino sausgėla rš. Kad užeina, kad ima sùkyt pirštus! Rz. Sùkina rankas, gelia kojas Grš. Ją sùkina, laužo nervai VšR. 13. žr. sukti 31: Tie muno akiniai nėra geri: mun sùkina galvą Kl. 14. refl. žr. sukti 36 (refl.): Krautuvė[je] dvi pardavėjos sùkinasi Ėr. Sùkykis apie gryčią par visą dieną be poilsio Pn. Kambary sùkinuos nuo puodo prie puodo Bsg. Sùkinasi kaip apatinė girnų pusė Pn. 15. refl. žr. sukti 37 (refl.): Graikų kunigai kartu gėrė karčemose, sukinos gerai, buvo prieinami ir paprasti LTII265(A.Janul). 16. tr. prasimanyti, regzti: Sùkini tokius piktumus, nemalonumus Pv.

◊ úodegą sùkinti vilioti: Mat pempė, nors ir poniška, šilkais apsitempusi, bet pamato jauną, išsirpusį vyrą, tai ir sukina uodegą J.Paukš.

\ sukinti; apsukinti; atsukinti; išsukinti; nusukinti; pasukinti; susukinti